Debatų pasiekimais garsėjanti ir kasmet aukštas pozicijas Lietuvos gimnazijų reitinge užimanti Kauno jėzuitų gimnazija nerimauja dėl perspektyvaus jaunimo galimybių Lietuvoje. Ne paslaptis, jog dauguma aukštus rezultatus pasiekusių mokinių renkasi studijas užsienyje, o jas baigę į Lietuvą nebegrįžta. Kokios priežastys tai lemia? Kodėl jaunimo netenkina lietuviškas švietimas? Šiais ir kitais klausimais savo nuomonę reiškė mokytojai, mokiniai ir kviestinė viešnia Lietuvos Respublikos Seimo narė, pedagogė, visuomenės veikėja Orinta Leiputė.
Diskusijoje dalyvavusi O. Leiputė pirmiausia pristatė sudėtingą dabartinės švietimo sistemos padėtį Lietuvoje, tačiau patikino, kad Vyriausybėje skiriamas didelis dėmesys jos tobulinimui bei naujam edukacijos strateginiam planui, kurio pagrindinis tikslas – suderinti jaunimo ir darbo rinkos poreikius. Parlamentarės teigimu, tai yra neatidėliotina, siekiant užkirsti kelią tolesniam Lietuvos mokinių skaičiaus mažėjimui.
„Šalis kasmet netenka visos devintokų klasės“, – skaudžią statistiką priminė Seimo narė, pabrėždama iš to kylančią ir nepavydėtiną mokytojų padėtį. Anot jos, mažėjant moksleivių skaičiui, daugelis pedagogų yra priversti keisti kvalifikaciją ar net darbą – dešimtys šalies mokyklų, nebegaudamos jų poreikius atitinkančio finansavimo, nebegali išsilaikyti.
Diskusijos metu buvo iškelta ir kita problema – nepakankamas valstybės dėmesys popamokinei veiklai. Tiek mokytojų, tiek moksleivių teigimu, neformalus ugdymas užima labai svarbią vietą kiekvieno jauno žmogaus tobulėjime. „Kai kurie mokiniai – tai miegantys milžinai. Savo pašaukimą jie atranda ne klasėje, o būtent neformalioje veikloje“, – sakė pokalbyje dalyvavusi mokytoja Giedrė Akramienė ir priminė daugeliui žinomo Kauno architekto A. Kančo pavyzdį.
Vis dėlto popamokinis ugdymas – viena mažiausiai išplėtotų švietimo sistemos galimybių. Diskusijos dalyvių teigimu,pastaruoju metu jis yra labiausiai orientuotas vien į žinių „atgaminimą“, o ne savarankiško mąstymo, tyrinėjimo, analizavimo skatinimą. Tokioje terpėje mokinys negali atrasti savęs, laisvai reikštis bei ugdyti savo kompetencijų.
O. Leiputė pritarė šiai idėjai, nors tikino, kad Vyriausybė niekada nebuvo nustūmusi neformaliojo ugdymo į šalį. Visgi ieškoti išeičių iš susidariusios padėties ji ragino pačius moksleivius: „Parodykite daugiau iniciatyvos!“ Pasak Seimo narės, argumentuoti, dalykiški mokinių bei mokytojų pasiūlymai visada sulaukia atitinkamo dėmesio, tad nereikia likti abejingiems, o aktyviai įsitraukti į švietimo sistemos veiklą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą