KJG bendruomenė: mes esame kitokie!

Kuo jėzuitų gimnazijos bendruomenė kitokia? Kodėl ji man tokia artima? Manau, kad žinau atsakymą.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, neretai girdime raginimus prisiminti, jog esame vienos nedalomos visumos – bendruomenės – nariai. Bendruomenės, kurioje ne vien mūsų asmeninė, bet ir kiekvieno artimo gerovė yra neįkainojama. Bendruomenės, kurioje kiekvieno pareiga yra dalintis viskuo, ką turime geriausia, idant stebuklinga Kūdikėlio Jėzaus gimimo šventės nuotaika užsuktų net ir į namus tų, kurių likimas neapdovanojo galimybe Kūčių stalą nukrauti dvylika gardžių patiekalų.

Būtent todėl šiuo metu esame taip kviečiami prisidėti prie įvairių gerumo akcijų, aukoti nepasiturinčioms šeimoms ar be tėvelių augantiems vaikams – kitaip tariant, būti bendruomeniški. Noras per Kalėdas atlikti vieną kitą kilnų darbą bei nuraminti sąžinę yra sveikintinas, tačiau vis dažniau susiduriame su problema, kai savos palaimos siekis užgožia tai, kas iš tiesų vertinga – bendruomeniškumo jausmą, dažno širdyje atgyjantį vos kartą per metus. Tačiau mes, Kauno jėzuitų gimnazijos bendruomenė, galime drąsiai teigti, jog esame kitokie! Jog vienas kito supratimo ir artumo siekiame nuolat!

Net neeabejoju, jog bent kartą esate akimis permetę gimnazijos keliamus tikslus, o akylesni juose aptiko frazes, skelbiančias, kad mokyklos bendruomenės nariai „brangina draugystės ir bendruomenės dovaną, kuri gali suburti mokytojus, mokinius ir tėvus džiaugsmingam, įkvepiančiam ir laisvam bendravimui“ bei „stengiasi panaudoti kiekvieną galimybę, kuri ugdo bendruomeninį jausmą, padedantį žmogui augti atsakingai, artimu besidominčiai asmenybei“.

Mes didžiuojamės, jog tai nėra vien tušti žodžiai, o jų materializavimas yra nuolatinis gimnazijos kolektyvo narių „rūpestis“. Vargu, ar rastume kitą tokią mokymo įstaigą visoje šalyje, kurioje kiekvienas darbuotojas nuo vartų sargo iki kapeliono, nuo valytojo iki mokytojo, nuo vairuotojo iki direktoriaus yra toks brangus, savitas ir įnešantis į bendruomenę unikalią dvasią, kurios netekusi ji prarastų labai didelę dalį savęs.

Tokie Mes esame – visi mieli, visi savi. O ryšys, kurį kuriame praleisdami vos keletą metų mokykloje įsitraukdami į socialinę, rekolekcijų ar kitą veiklą, išlieka labai ilgai – norisi tikėti, visą gyvenimą. Bene puikiausias to pavyzdys – KJG alumnų asociacija, veikianti jau nuo 2001-ųjų ir vienijanti daugybę gimnaziją baigusių mokinių, kurie ne tik organizuoja susitikimus, bet ir įsitraukia į aktyvią sielovadinę, pedagoginę bei socialinę veiklą mokykloje ir už jos ribų. Organizacijos stiprybės pagrindas – tai gimnazijoje suformuotų vertybių lydimas siekis bendromis jėgomis veikti kilnesniems dalykams. Taigi, jėzuitų gimnazijos bendruomenė nėra vien laikina stotelė mūsų gyvenimuose, tai – šeima, statanti stiprų moralinių dorybių pamatą ir rūpestingai auginanti kiekvieną jos narį. Tai – šeima, kurioje norisi pasilikti.

Ieva Žvinakytė