Tikriausiai nėra nė vieno lietuvio (ar bent jau jėzuitų mokinio), kuris nežinotų jog 2014-ieji – Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės. Ta proga KJG vyks ne vienas renginys, skirtas šiam jubiliejui paminėti. Ne išimtis ir tradicija tapęs klasių puošimo konkursas.
Gimnazija, siekdama supažindinti mokinius su garsiausia Donelaičio poema – „Metais“, paskelbė, jog šių metų klasių puošyboje turi atsispindėti būtent šio kūrinio motyvai. Moksleiviai padirbėjo iš peties, ypač kūrybingai bei orginaliai savo klases papuošė jauniausieji.
Kabinetuose žiemos šokį šoka baltos snaigės, dailiai nutūpusios ant langų, durų ir sienų, stovi žalios eglutės, primenančios, jog šventės jau ne už kalnų, ant palangių puikuojasi Kalėdų Senio paliktos dovanėlės.
Tačiau juk svarbiausias uždavinys – perteikti „Metų“ dvasią! Kai kurie mokiniai nepatingėjo ir sugalvojo itin orginalių būdų tai padaryti: ketvirto aukšto kamputyje pasislėpęs kabinetas džiugino akį palubėje, ant durų, kėdžių ir sienų sukabintais kalendoriaus lapeliais. Paprasta, bet įspūdinga – juk niekas nedraudžia interpretuoti temos savitai!
Komisiją maloniai nustebino ir kitas to pačio aukšto kabinetas, ant kurio palangės ilsisi lininiai audeklai, žaislai, kankorėžiai, elišakės bei vaškinės žvakės. Ir kalėdiška, ir jauku, o linų staltiesė primena tą gūdų XVIII amžių, kai lininiai audeklai nieko nestebino ištaigingumu.
Akį džiugino kiti kabinetai: penktokai savo klasę pavertė Kalėdų miesteliu, o trečiokai pakabino amalo šakelę. Ir neapsiriko – būtent šis augalas nuo seno yra laikomas Kalėdų simboliu. Pusiaukelėj iš antro aukšto į trečią galima užklysti į meškiukų giraitę, o naujajame korpuse aštuntokai savo klasę papuošė geometrinėmis girliandomis. Kas galėjo pagalvoti, kad šią matematikos šaką galima pritaikyti Kalėdinei puošybai?
Gytė Radvilaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą