– Žemėje turi būti gėris, o ne blogis, – sako Jėzus.
– Ne, žemėje turi būti blogis, juk gerų darbų beveik niekas nepastebi, o blogus – iš karto! – užginčijo velnias.
– Bet visiems labiau patinka, kai būna visi geri, – tiesiai šviesiai išrėžė Jėzus.
Galiausiai abu nusprendė išspręsti ginčą ir sužinoti, kas labiau patinka žmonėms – gėris ar blogis. Kad tai išsiaiškintų, jie nusprendė pastatyti gimnazijas ir susitarė, kad velnias juos mokys blogai, o Jėzus gerai. Taigi jie savo gimnazijas pavadino taip: Jėzus ją pavadino Jėzuitų gimnazija, o velnias – Velnuitų gimnazija. Jėzus savo gimnazijoje įdarbino pačius geriausius, nuostabiausius mokytojus, kuriems vaikai patinka. Ir visi gimnazistai į mokyklą ėjo su mieliausiu noru. Na o Velnuitų gimnazijoje buvo įdarbinti patys pikčiausi mokytojai, kurie namų darbams užduodavo 350 uždavinių, o valgykloje patiekdavo degančios sriubos; bandelių su sliekais ir taip toliau. Taigi visi iš ten išbėgo net nepraėjus savaitei nuo mokslo metų pradžios. Tai pamatęs velnias labai sunerimo – nejaugi jam teks pralaimėti lažybas? Tuomet jis griebėsi klastos. Ant debesų jis pastatė didelius šviestuvus ir kai jis juos įjungė, jo gimnaziją iš visų pusių [ir ji] turėjo atrodyti stebuklinga, bet pūstelėjo vėjelis ir nupūtė debesis su šviestuvais už akmeninės tvoros, kur stovėjo Jėzuitų gimnazija. Taip joje mokytis pradėjo dar daugiau mokinių, o Velnuitų gimnazija tiesiog prasmego po žeme. Jėzuitų gimnazija stovi iki dabar.
Gustė Pilsudskytė, 5 a klasė
Gustė Pilsudskytė, 5 a klasė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą